ĮrankiaiKitomis kalbomis
|
Wikipedia:Vardinimo taisyklės
Vardinimo taisyklės - lietuviškoje Vikipedijoje pasiekti susitarimai dėl straipsnių pavadinimų kūrimo.
[taisyti] Pagrindiniai principaiPirmiausia, straipsnio pavadinimas turi būti lengvai suprantamas didžiajai daugumai kalbančiųjų lietuvių kalba. Be šios taisyklės dar yra keli pagrindiniai principai: paprastumas (turi būti paprasta sukurti į straipsnį nuorodą), tikslumas, didžiųjų raidžių naudojimas ir vienaskaita. Pagrindiniai ir bendrieji principai yra viršesni už specifinius susitarimus ir jais turi būti vadovaujamasi iškilus neaiškumams koks teisingesnis straipsnio pavadinimas. [taisyti] Didžiosios raidėsDidžiosios raidės pavadinime rašomos remiantis lietuvių kalbos gramatinėmis taisyklėmis. Dėl Vikipedijos techninių apribojimų pirmo žodžio pirmoji raidė visada yra didžioji. Jei straipsnis turi vadintis žodžiu mažąja raide, pvz., prekiniai ženklai, straipsnio pradžioje įdedamas toks tekstas:
[taisyti] Vienaskaitos naudojimasStraipsnių pavadinimai turi būti vienaskaita. Išimtys:
Kategorijų pavadinimai gali būti tiek vienaskaita, tiek daugiskaita. [taisyti] Pavadinkite kuo tiksliauStraipsnio pavadinimas turi būti konkretus ir tikslus, nebent tas pats pavadinimas gali turėti kitų reikšmių. [taisyti] Kiti bendrieji principai[taisyti] Naudokite įprastus žmonių bei daiktų vardusNaudokite labiausiai žinomą unikalų vardą, pavyzdžiui, Jogaila (bet ne Didysis Lietuvos kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila), Algirdas Brazauskas (ne Algirdas Mykolas Brazauskas). [taisyti] Pilni pavadinimai geriau nei sutrumpinimaiReikia vengti pavadinimuose naudoti sutrumpinimus, nebent sutrumpinimas yra žymiai geriau žinomas. Pavyzdžiui, galima vartoti sutrumpinimą NASA (ne 'Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija'), tačiau naudoti Federalinis tyrimų biuras (ne FTB) ar Žemės ūkio ministerija (ne ŽŪM). Straipsniai su sutrumpintu pavadinimu gali būti nukreipiamieji. [taisyti] Specialieji simboliaiKai kurie simboliai negali būti naudojami pavadinime: pavyzdžiui, skirtukas (|), žvaigždutė (*), ampersandas (&), riestiniai skliaustai ({}), laužtiniai skliaustai ([]), pliusas (+). Žiūrėkite Wikipedia:Vardinimo taisyklės (techniniai apribojimai). [taisyti] Kabučių naudojimasStraipsnių pavadinimuose nenaudojami kabučių simboliai („“"). Tai svarbu dėl šių priežasčių:
Vietoje kabučių rekomenduojama po pavadinimo skliaustuose patikslinti kieno tai pavadinimas (pvz., [[Sietynas (organizacija)|„Sietynas“]], [[Aušra (leidinys)|]] [taisyti] Lotyniška abėcėlėStraipsnių pavadinimams naudojama tik lietuviška ir lotyniška abėcėlė. Nenaudojama kirilica, arabiški ir pan. rašmenys. Atskiri žodžiai rašomi tik vienos kalbos rašmenimis (Vikipedija arba Wikipedia, todėl Wikipedija, Vikipedia yra nevartotini variantai). Taip pat reikėtų "elgtis" ir su kitais terminais: Wolfgang arba Volfgangas, bet ne Wolfgangas arba Volfgang'as, Metawiki arba Metaviki, bet ne Meta-viki ar Metawikis (nes lietuvių kalboje nėra w raidės, taip pat nėra ir apostrofo, brūkšnelio, dedamo viduryje žodžio). [taisyti] "Daliniai" straipsniaiKai straipsnis yra apie kokio nors reiškinio specifinę dalį, naudojamas pilnas pavadinimas, o ne skliaustuose ar po skyrybos ženklos (taško, dvitaškio) nurodoma specifika. Pvz., Lietuvos istorija, o ne Lietuva (istorija); Mažeikių pramonė, o ne Mažeikiai: Pramonė. [taisyti] Specifiniai susitarimai[taisyti] AsmenvardžiaiVardai, kurie originalo kalba rašomi lotyniška abėcėle, straipsnių pavadinimuose visada rašomi pagal originalią rašybą. Populiariems vardams gali būti daromi nukreipimai iš sulietuvinto pavadinimo į pavadinimą originalia rašyba, pvz., iš Džordžas Bušas gali būti daromas nukreipimas į George Bush. Jei vardas turi kokių nors specifinių diakritinių ženklų - pageidautina padaryti nukreipiamąjį straipsnį su intuityviausia vardo forma be šių ženklų, pvz., straipsniui Lech Wałęsa sukurti nukreipimą Lech Valesa. Kitų abėcėlių vardai perrašomi pagal VLKK rekomendacijas, o jei jų nėra - pagal tarimą. Titulai, pvz., baronas, kunigaikštis, grafas arba docentas, daktaras straipsnio pavadinime neminimi. Straipsniai apie asmenis, kurie išimtinai žinomi tik pagal savo pseudonimus, gali būti vardinami pagal pseudonimą. [taisyti] Atskirų kalbų specifikaKiniškų vardų atveju, jei straipsnio pavadinimas rašomas sulietuvintai, pageidautina padaryti nukreipamąjį straipsnį su vardo rašymo forma pagal pyinin. Rusiški vardai rašomi be tėvavardžių. Visų kalbų, išskyrus vengrų ir japonų, asmenvardžiai rašomi tokia tvarka: "vardas (vardai) pavardė". [taisyti] Valdovų vardaiPagrindinė taisyklė - naudoti labiausiai įprastą vardą. Valdovų vardai rašomi trumpiausioj žinomoj formoj (Mindaugas, Gediminas, Treniota ir t.t.), jei vardas neunikalus, trumpesnis vardas turėtų atitekti žinomesnei asmenybei, jei lygiaverčiai - reikia kurti nukreipiamąjį puslapį. Valdovų vardai rašomi pagal istoriografijoje nusistovėjusią tradiciją, t.y. "Vardas Numeris". Pvz., Liudvikas XIV. Numeris visada rašomas lotyniškais skaičiais. Jei yra daugiau nei vienas valdovas tokiu pačiu vardu ir numeriu (pvz., keliose šalyse), patikslinimas rašomas skliaustuose, pvz., Karolis XII (Švedija). Jei valdovas žinomas savo vardu su pravarde, pvz., Augustas Stiprusis, daromas nukreipimas iš tokio straipsnio į straipsnį su aukščiau apibūdinta vardo daryba. Šventosios Romos imperijos imperatorių vardai rašomi pagal principą "Imperatorius Vardas Numeris", pvz., Imperatorius Karolis V. [taisyti] Gyvūnai, augalai ir kiti organizmaiStraipsniai apie gyvūnus, augalus ir kitas gyvybės formas vardinami pagal jų įprastą lietuvišką pavadinimą. Jei lietuviško pavadinimo nėra, galima vardinti pagal jų lotynišką vardą. Jei augalo ar gyvūno pavadinimas gali būti supainiotas su kitais daiktais ar reiškiniais, prie pavadinimo pridėti paaiškinimą skliaustuose. Straipsnius apie konkrečią rūšį (taip pat jei reikia ir gentį) vardinti laikantis vienaskaitos taisyklės, straipsniams apie rūšių grupes naudojama daugiskaita. Įvardinant straipsnius apie valgomus vaisius vedančius augalus ir jų vaisių pavadinimus, rekomenduotina vadovautis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės teikimais. [taisyti] InicialaiStraipsniuose apie asmenis pageidautina pavadinime nurodyti ir vardą, ir pavardę (t.y. nuoroda [[P.Vileišis]] yra netinkama). Jei tai netinka, pvz., daugiau nei du vardai - naudoti inicialus po pirmo vardo su tašku ir tarpais tarp vardo, inicialo raidės ir pavardės. [taisyti] Japoniški svetimvardžiaiJaponiški vietovardžiai bei asmenvardžiai transkribuojami naudojantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodymais. [taisyti] Filmų pavadinimaiKai kurie filmai turi tuos pačius pavadinimus, taip pat jų pavadinimai sutampa su knygų, spektaklių arba atskirų sąvokų pavadinimais. Jei dėl to gali kilti painiava filmų pavadinimuose skliaustuose reiktų nurodyti metus ir įvardinti, kad tai filmas, pvz., Titanikas (1997 m. filmas). [taisyti] Šnekamosios ir programavimo kalbosStraipsniai apie šnekamąsias kalbas paprastai turėtų būti įvardinami pridedant „kalba“, pvz., Lietuvių kalba, išskyrus, kai ir be šio priedo yra aišku, kad straipsnis yra apie kalbą, pvz., Sanskritas. Tas pats principas galioja ir programavimo kalboms - jei gali kilti painiava, pridedama „programavimo kalba“, o jei pavadinimas pakankamai unikalus, galima vadinti ir be šio priedo, pvz., Python. [taisyti] Metai: naudoti skaičius ir „m.“Susitarimas: jei straipsnio ar kategorijos pavadinime yra metai, šie metai užrašomi skaitmenimis, po skaitmenų pridedant „m.“. T.y., jei straipsnis aprašo 1978 metus, straipsnio pavadinimas turi būti 1978 m.; jei kategorijoje surinkti 1978 metais pagaminti automobiliai, kategorija turi vadintis 1978 m. automobiliai ir t.t. Metus prieš mūsų erą aprašančiuose straipsniuose prie pavadinimo pridedama pr. m. e.. Tačiau dėl istorinių priežasčių, susijusių su datų rašymu, straipsniai, kurių pavadinimai yra natūriniai skaičiai, turi būti naudojami kaip nukreipiamieji ir rodyti į straipsnius apie metus. Datos straipsniuose rašytinos naudojant nuorodas į šiuos nukreipiamuosius straipsnius (pavyzdžiui, „[[2008]] m. [[gegužės 14]] d.“). [taisyti] SkaičiaiStraipsniai apie skaičius ir jų reikšmes vadinami N (skaičius), pvz., 1 (skaičius), o ne Vienetas. Jei straipsnio pavadinime minimas skaičius, jis paprastai rašoma žodžiu, t.y. Antrasis pasaulinis karas, o ne II-asis pasaulinis karas ar 2-asis pasaulinis karas. [taisyti] SąrašaiSąrašams skirta atskira vardų sritis „Sąrašas:“, todėl visi kuriami sąrašų puslapiai turi vadintis „Sąrašas:<pavadinimas>“, pavyzdžiui, Sąrašas:Sporto šakos. [taisyti] Muzikos kūriniaiReikia naudoti įprasčiausią pavadinimą, skliausteliuose nurodant kompozitoriaus pavardę, jei daugiau nei vienas kompozitorius yra sukūręs tokį kūrinį. [taisyti] VietovardžiaiNaudokite Lietuvoje labiausiai paplitusią vietovardžio užrašymo formą. Užsienio vietovardžius rašykite su lietuviškomis galūnėmis, jei tai įprasta, pvz., Londonas, o ne London. Jei manote, kad Vikipedijos skaitytojai sulietuvinto pavadinimo gali nežinoti ar jis nepakankamai paplitęs, sukurkite puslapį su originaliu pavadinimu ir jį peradresuokite į straipsnį sulietuvintu pavadinimu. Pageidautina vartoti šiuo metu oficialius pavadinimus, pvz., Talinas, o ne Revalis, nebent straipsnyje rašote apie tam tikrą laikotarpį, kai miestas buvo vadinamas būtent taip. [taisyti] Literatūros kūriniaiKūrinio pavadinimą naudokite kaip straipsnio pavadinimą laikantis visų aukščiau nurodytų taisyklių. Jei straipsnio pavadinimas gali turėti tokį patį pavadinimą kaip ir straipsnis apie kitą dalyką, prie pavadinimo straipsniuose reikėtų nurodyti „(romanas)“, „(apsakymas)“ ir pan. Jei knyga nėra grožinė literatūra, skliaustuose galima rašyti „(knyga)“. Jei ir tuo atveju gali būti painiavos - skliausteliuose nurodykite ir autoriaus pavardę: „(Tolkieno romanas)“, „(Orvelo apsakymas)“ ir pan. |