Siera

Siera (S)
Periodinė grupė	Nemetalas
Atomo numeris	16
Išvaizda	geltona
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	32,065(5) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	127 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	999,6 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Ne] 3s2 3p4
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	102 pm
Jono spindulys	30 (+6e) 184 (-2e) pm
Elektroneigiamumas	2,58 (pagal Paulingą)
Elektrodo potencialas	0
Oksidacijos laipsniai	6, 4, 2, -2
Termodinaminės savybės
Tankis	2,07 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,269 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	392,2 K
Lydymosi šiluma	1,73 kJ/mol
Virimo temperatūra	717,82 K
Garavimo šiluma	10 kJ/mol
Molinis tūris	15,49 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	10,470 Å

Siera (Sulfur) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas S, eilės numeris 16. Pasižymi aukštu elektroneigiamumu ir nemetalų savybėmis. Naudojama Juodojo parako gamybai. Junginiuose su vandeniliu bei deguonimi yra įvairių anijonų sudėtyje, sudaro daug rūgščių ir druskų. daugelis sieros turinčių druskų prastai tirpsta vandenyje.

Svarbiausi sieros junginiai: FeS₂ – piritas, ZnS – sfaleritas, PbS – galenitas, HgS – cinoberis, CaSO₄ · H₂O – gipsas, Na₂SO₄ · 10H₂O, MgSO₄ · 7H₂O – karčioji druska.

Siera yra penkioliktas pagal paplitimą elementas žemės plutoje. Sutinkama laisva arba junginiuose. Įeina į įvairių mineralų, rūdų ir uolienų, naftos, akmens anglies sudėtį. Siera yra šeštas pagal gausumą elementas gamtiniuose vandenyse, daugiausia sulfato jono pavidale ir sudaro „nuolatinį“ gėlo vandens kietumą. Gyvybiškai svarbus elementas aukštesniesiems organizmams, sudėtinė daugelio baltymų dalis, kaupiasi plaukuose.

[taisyti] Istorija

Lotyniško pavadinimo – Sulfur kilmė nežinoma. Lietuviškas pavadinimas greičiausiai perimtas iš slavų tautų, gali būti siejamas su sanskrito sira – šviesiai geltonas.

[taisyti] Fizinės savybės

Vandenyje netirpsta. Geltonos spalvos, kietas, menkai praleidžia elektros srovę, lydosi.

[taisyti] Cheminės savybės

Dega mėlyna spalva.