Įrankiai
Grašis
Grašis (lenk. grosz, vok. Groschen, iš it. grosso - storas) – kai kurių Europos valstybių XII a.- XIX a. sidabrinė, vėliau varinė moneta.
[taisyti] Istorija
Pradėtas kaldinti Italijoje. Genuja grašį įsivedė 1172 m., Florencija – 1182 m., Venecija – apie 1200 m., Roma – 1253 m., Neapolis – 1278 m. Iš pradžių buvo 1,46 g ir lygus 4 Genujos denarams, vėliau - 3 g masės. Kaldintas iki XV a.
Nuo 1266 m. Prancūzijoje kaldintas Turo grašis, masė 4,2 g, lygus 12 denjė. Vėliau grašiai paplito Čekijoje (Prahos grašis), nuo 1570 m. Meiseno grafystėje (Meisseno grašis) ir kitur. Kaldinti 0,5, l ir 2 nominalo grašiai.
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės sidabrinė moneta – grašis kaldinta 1535-1652 m., tarp kitų jas kaldino ir Vilniaus pinigų kalykla. 1535-1536 m. grašis buvo 2,57 g (apie 0,96 g sidabro) masės ir 25-27 mm skersmens, lygus 10 denarų. Averse - erelis, 1545-1559 m. karaliaus portretas, reverse - raitelis. Iš pradžių jo vertė buvo 1/5 karto didesnė už Lenkijos grašį, 1580 m. jie sulyginti, lygūs 3 šilingams. Kaldintos 30 grašių (auksinas), 18 grašių (ortas), 6 (šeštokas), 4 (ketvirtokas), 3 (trečiokas), 2 (antrokas), 1,5 grašio (pusantrokas) ir 0,5 grašio (pusgrašis) nominalo monetos.
Grašiai turėjo savo skaičiavimo vienetą - egzistavi sąvoka grašių kapa.
Lenkijos sidabrinis grašis įvestas apie 1338 m. valdant Kazimierui III Didžiajam. Buvo 3,11 g (2,62 g sidabro) masės. 1752-1795 m. kaldintas 3,9 g, 1810-1841 m. - 2,8 g masės varinis grašis. Nuo 1921 m. grašis – Lenkijos piniginio vieneto zloto 1/100 dalis.
Grašis 1925-2002 m. buvo ir Austrijos piniginio vieneto šilingo 1/100 dalis. [1]
[taisyti] Šaltiniai
- ↑ Eduardas Remecas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. T.7: Gorkai-Imermanas., 106 psl.
