Botsvana

Botsvanos Respublika (Botsvana) – valstybė Pietų Afrikoje. Ribojasi su Pietų Afrikos Respublika pietuose, Namibija vakaruose, Zambija šiaurėje ir Zimbabve šiaurės rytuose.

The Republic of Botswana
Lefatshe la Botswana


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

anglų, čuana (setsvana)

Sostinė

Gaboronas

Didžiausias miestas

Gaboronas

Valstybės vadovai

Festus Mogae

Prezidentas

Plotas
- Iš viso
- % vandens

600 370 km² (45)
2,5%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

1 639 833 (144)
2,73 žm./km² (187)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
18,72 mlrd. $ (115)
11 400 $ (61)

Valiuta

Botsvanos pula (BWP)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +2
nėra

Nepriklausomybė

Paskelbta
Pripažinta

nuo Jungtinės Karalystės
1966 m. rugsėjo 30 d.

Valstybinis himnas

Botsvanos himnas

Interneto kodas

.bw

Šalies tel. kodas

267

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos istorija

Iki europiečių atvykimo apie 200-500 m., bantų tautos, kurios kilo iš Katangos provincijos regiono, perėjo per Limpopo upę, ir apsigyveno teritorijoje, kuri šiomis dienomis žinoma kaip pietų Afrika. Buvo dvi emigracijos bangos; Ngunu ir soto-tsvana. Ankstesni emigrantai apsigyveno rytinėje dalyje, o vėlesni - teritorijoje, kuri šiuo metu yra žinoma kaip Haiveldas - didelė ir sąlyginai aukšta teritorija pietų Afrikoje. Iki 1000 m. bantai kolonizavo beveik visą pietų Afriką, gali būti, kad iki olandų kolonizacijos kur dabar, yra Kapo ir Šiaurės Kapo provincijos buvo koisanų tautos gyvenvietės.

Devyniolikto amžiaus gale įvyko kariniai konfliktai tarp Botsvanos šonų gyventojų ir ndebelų tautos, kuri migravo iš Kalahario dykumos. Padėtį blogino ir būrų ekspancija iš Transvalio. 1910 m. Botsvana tapo JK kolonija Bečualendu. 1964 m. teritorija gavo autonomiją, o po dviejų metų - nepriklausomybę.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos rajonai

Botsvana administraciškai suskirstyta į 9 rajonus (Districts). Šie savo ruožtu skirstomi į parajonius (iš viso yra 28).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos geografija

Botsvana yra sausumos valstybė įsikūrusi pietų Afrikoje, šiauriau nuo Pietų Afrikos respublikos. Botsvana užima 600 370 km² ploto, iš kurių 585 000 km² yra žemė. Botsvana turi 4013 km sienų, iš kurių 1360 km ribojasi su Namibija, 1840 km su Pietų Afrikos respublika, 813 km Zimbabve ir 2 km su Zambija. Labiausiai apgyvendinta yra rytų Botsvana.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Botsvanos ekonomika

Galvijų auginimas ir jautienos eksportavimas, bei žemdirbystė yra pagrindinės žemės ūkio šakos. Šalyje trūksta vandens, drėkinimo sistemų, todėl maža dalis žemių yra įdirbama. Pagrindiniai žemės ūkio pelno produktai yra kukurūzai, sorgai, soros, pupelės. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra medvilnė, riešutai, saulėgrąžos.

Kasyba tapo svarbiausia šalies ekonomikos šaka. Šalyje yra mangano, nedaug aukso, asbesto, gan dideli deimantų, anglies, nikelio, vario, druskos, kalcinuotosios sodos, stibio, plutonio, platinos telkinių. Pelnas, uždirbtas iš deimantų, garantavo geresnes sveikatos apsaugos ir švietimo sistemas.

Nors pragyvenimo lygis Botsvanoje yra vienas iš geriausių Pietų Afrikos Respublikoje, bet nedarbingumas lieka problema. Plėtojamas turizmas. Botsvana, neturinti priėjimo prie vandens, naudojasi Pietų Afrikos Respublikos jūrų uostais. Daug Botsvanos gyventojų dirba Pietų Afrikos Respublikos kasyklose, nors kasyklų mažėja.