Paieška

Įrankiai

Kitomis kalbomis

Austrija

Republik Österreich


(Detaliau)	(Detaliau)

Valstybinė kalba

Vokiečių,
atskiruose regionuose ir
kroatų, slovėnų, vengrų

Sostinė

Viena

Didžiausias miestas

Viena

Valstybės vadovai

Haincas Fišeris (Heinz Fischer)

Prezidentas

Alfred Gusenbauer (Alfred Gusenbauer)

Kancleris

Plotas
- Iš viso
- % vandens

83 870 km² (112)
1,3%

Gyventojų
- 2006 liepa (progn.)
- Tankis

8 192 880 (89)
97,69 žm./km² (74)

BVP
- Iš viso
- BVP gyventojui

2006 (progn.)
279,50 mlrd. $ (34)
35 500 $ (10)

Valiuta

Euras (€)

Laiko juosta
- Vasaros laikas

UTC +1
UTC +2

Nepriklausomybė

Pasirašymas

Austrijos sutartis
1955 liepos 27

Valstybinis himnas

Austrijos himnas

Interneto kodas

.at

Šalies tel. kodas

Austrijos Respublika – valstybė Centrinėje Europoje. Tai žemyninė valstybė, neturinti priėjimo prie jūros.

Austrija ribojasi su:

Vokietija (784 km)
Čekija (632 km)
Italija (430 km)
Vengrija (366 km)
Slovakija
Slovėnija
Šveicarija
Lichtenšteinu

Nacionaliniai Austrijos simboliai – juodas erelis, augalas gencijonas.

Turinys

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Austrijos istorija

Ankstyvuoju savo istorijos laikotarpiu dabartinės Austrijos šiaurės vakarų dalis iki Dunojaus buvo Romos imperijos sudėtyje. Vėliau Austrijos teritorija buvo hunų, langobardų, ostrogotų, bavarų ir frankų valstybių dalimi.

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas.
Nuo X a. iki XIII a. valdžiusią Babenbergų dinastiją pakeičia Habsburgai ir jų valstybė palaipsniui plečiasi. Prijungiamas Tirolis ir teritorijos į pietus nuo dabartinės Austrijos, įskaitant ir dabartinį Triestą. Į Habsburgų dinastijos valdymą patenka taip pat ir Čekija bei Vengrija.

XVI-XVII a. Habsburgams iškyla Osmanų imperijos grėsmė. Ši grėsmė, kurios kulminacija buvo 1683 m. Vienos apgultis, buvo sėkmingai įveikta. Habsburgams atiteko buvusios turkų priklausomybėje esančios teritorijos – Vengrija, Transilvanija. Po Utrechto taikos sutarties gaunami Habsburgų Nyderlandai ir Milanas bei Abiejų Sicilijų karalystė. Austrija ima dominuoti Europos politikoje.

Iki XVIII a. lyginant su aplinkinėmis šalimis Habsburgų monarchija atrodo išlaikiusi daug viduramžiškų bruožų, pačių Habsburgų valdžia silpna, jų valdose – gausybė tautų, religijų, politinių darinių.

1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją susikuria Austrijos imperija, kuri 1867 m. pervadinama į Austrijos-Vengrijos imperiją.

Austrijos imperijos herbas

XIX a. buvusi galinga ir didelė Austrijos-Vengrijos imperija, po Pirmojo pasaulinio karo pagal Sen Žermeno taikos sutartį, 1918 m. buvo suskaldyta į keletą nepriklausomų valstybių. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).

Dabartinė Austrijos respublika susikūrė po Pirmojo Pasaulinio karo 1918 m., jos sienos galutinai susiformavo 1922 m.

1938 m. kovo 12 d. Austriją okupavo fašistinė Vokietija ir Antrajame pasauliniame kare Austrija dalyvavo Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo fašistinis režimas.

1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalinta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių – jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais pakartotinai priėmė.

1955 m. gegužės 15 atkurta nepriklausoma ir demokratinė respublika, su sąlyga, kad išliks neutrali. 1955 m. spalio 26 buvo paskelbtas neutralitetas (nacionalinė šventė).

Po sovietinio bloko žlugimo Austrija sušvelnino savo neutraliteto politiką ir 1995 m. įstojo į Europos Sąjungą bei 1999 m. tapo euro zonos nare.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Austrijos politinė sistema

Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas šešeriems metams. Prezidentas skiria kanclerį. Austrijos parlamentas susideda iš dvejų rūmų – Bundesrat (64 federalinių žemių atstovai) ir Nationalrat (183 tiesiogiai renkamas narys).

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Austrijos žemės

Austriją sudaro 9 žemės, anksčiau buvusios atskiros kunigaikštystės (skliausteliuose – administraciniai centrai):

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Austrijos geografija

Insbrukas

Apie 60 % šalies teritorijos užima Rytinės Alpės (Tirolio Centrinės Alpės, Aukštasis ir Žemasis Tauernas, Šiaurinės Klintinės Alpės, Pietinės Klintinės Alpės, Vienos miškas), dėl to šalis kartais vadinama "Alpių respublika". Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Šiauriau Dunojaus, Aukštutinėje ir Žemutinėje Austrijoje driekiasi Čekijos masyvas, senas kalnynas, kuris siekia Čekiją ir Bavariją. Šalia rytinės sienos yra Mažieji Karpatai.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Beveik visa Austrija yra Dunojaus baseine. Tik didžioji Forarlbergo dalis priklauso Reino, o kai kurios pakraštinės teritorijos Elbės baseinui. Didžiausi dešinieji Dunojaus intakai yra Inas, Lechas, Loizachas ir Izaras.

Didžiausi Austrijos ežerai yra Noizydleris (356 kv.km, 4 m gylio), Ateris (46,5 kv.km, 171 m gylio), Gmundas (25,6 kv.km, 200 m gylio).

Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos sienos virsta žemuma. Padunojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų. Į pietryčius nuo Vienos, dešiniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu. Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neaukštų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800–900 m aukščio) vakaruose ir Leito kalnų (480 m) rytuose.

Aukščiausias kalnas – Grosglokneris (Großglockner). Žemiausiai virš jūros lygio esantis taškas: Hedwighof (114 m).

Austrijos klimatas daugiausia alpinis. Aukščiausiuose kalnuose vidutinė metinė temperatūra yra žemiau 0 laipsnių ir netgi vasarą iškrenta sniego. Daugiausia atmosferos kritulių iškrenta šiaurinėse Alpėse (virš 2000 mm), mažiausia - slėniuose ir daubose (Admonte 623 mm, Insbruke 819 mm). Temperatūra ir vėjas labai priklauso nuo reljefo - pietinių ir šiaurinių šlaitų oras tuo pačiu metu dažnai yra labai skirtingas.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Austrijos ekonomika

Dirbamos žemės yra daugiausia palei Dunojų ir pietryčiuose. Vidurinėje dalyje yra miškų, o rytuose daug žemės ūkiui netinkamų žemių - kalnai. Kalnų pašlaitės naudojamos kaip ganyklos. Auginami rugiai, kviečiai, avižos, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Svarbų vaidmenį turi vynuogynai, taip pat sėjama grikių, linų, žirnių ir kt. kultūrų. Išplėtota sodininkystė (ypač Aukštutinėje Austrijoje ir Štirijoje) - auginami obuoliai, kriaušės, slyvos. Kalnuotoje dalyje svarbiausia žemės ūkio šaka yra pieno ir mėsos gyvulininkystė.

Gyventojų ūkinė veikla:

Žemės ūkis – 3 %
Pramonė – 37 %
Aptarnavimo sfera – 60 %

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Austrijos gyventojai

Austrijos gyventojų skaičiaus raida

Austrijoje gyvena apie 8,065 mln. gyventojų, daugiausia miestuose. Tankiausiai gyvenami yra rytiniai, šiauriniai ir pietiniai Austrijos pakraščiai, rečiausiai - vakarinė Alpių dalis. Pagal 2001 m. duomenis apie 88,6% – vokiškai kalbantys austrai.

Vienoje ir jos priemesčiuose gyvena apie 1,825ml. gyventojų, kituose miestuose gyventojų skaičius nesiekia 400 tūkstančių: